Medienos impregnavimas

Kodėl mediena impregnuojama konservantais?

Nei viena medienos rūšis nėra visiškai apsaugota nuo gedimo, jei pakankamai ilgai laiką ji bus veikiama vieno ar kelių faktorių galinčių sukelti medienos irimą.

Medienos apsauga apima vieno ar keleto faktorių pašalinimą arba kontroliavimą, įterpiant aprobuotus chemikalus į medieną. Galimi ir kiti medienos apsaugos metodai - molekulinės struktūros pakeitimas ir terminis apdorojimas, taip pat padeda apsaugoti medieną.

Pramoninis impregnavimas

Pramoninis impregnavimas yra efektyviausias metodas apsaugoti medieną.

Žemo slėgio impregnavimas: tinkamas naudoti medienai, kuriai nekeliami aukšti impregnavimo reikalavimai.

Impregnavimas suteikia veiksmingą „voko“ apsaugą aplink medieną. Kai kurios įmonės naudoją impregnavimui priedus (dažus), kad būtų lengviau identifikuoti impregnuotą medieną.

Aukšto slėgio impregnavimas: tinka išorės, lauko sąlygomis ir tiesioginiam kontaktui su žeme. Konservantas įsiskverbia į medienos ląsteles ir suteikia medienai žalią atspalvį. Atsižvelgiant į formuojamą aplinką, į impregnantą gali būti pridėti rudos spalvos ar vandenį atstumiantys papildomi priedai.

Nesvarbu koks impregnavimo metodas naudojamas, rekomenduojama tai atlikti su naujos kartos konservantais, kuri remiasi naujausiomis biocidų technologijomis, kuri užtikrina patikimą medienos apsaugą. Žemo ir aukšto slėgio impregnavimui rekomenduojama naudoti ekologiškus vandens pagrindo impregnantus.

Medienos stiprumo gradavimo klasės nenumato natūralaus gaminio ilgaamžiškumo. Todėl medienos konservavimas impregnavimo metodu yra būtinas norint medieną apsaugoti nuo bio-pažeidimų.

Impregnavimo būdai

Yra 3 pagrindiniai medienos impregnavimo konservantai: Vandens pagrindo konservantai , Ekologiški tirpikliai ir Deguto alyvos.

Vandens pagrindo konservantas. Vandens pagrindo konservantuose vanduo naudojamas konservavimo aktyviajai medžiagai pernešti į medienos vidų.

Ekologiški tirpikliai. Ekologiškų konservantų aktyviosios medžiagos sudedamosios dalys gaminamos iš ekologiškų medžiagų, taip pat vandenį naudojant kaip pagrindinį konservanto pernešėją į medienos vidų.

Deguto alyvos. Deguto alyvos yra mišiniai distiliuotų aliejų, kurie daugiausia gaminami iš akmens anglies deguto, ir kurių virimo temperatūra nuo 200° C iki 400° C.

Vieninteliu deguto alyvos impregnavimo atveju kaip konservantas yra naudojamas Kreozotas, alyvos tipo konservantas, kuris netirpus vandenyje, yra atsparus išplovimui ir nesukelia medienos išbrinkimo impregnavimo metu. Šis konservantas apsaugo nuo puvimo ir vabzdžių yra tamsiai rudos spalvos ir dažniausiai naudojamas impregnuojant polius, pabėgius, ir tiltų medieną.

Vandens pagrindo konservantai yra ištirpinami vandenyje prieš impregnuojant. Konservantas chemiškai reaguoja su vandeniu sudarydamas netirpius junginius kurie rišasi su mediena. Atsistačius medienos drėgmei konservanto kiekis medienos viduje nebesikeičia. Bet neužsifiksavę junginiai (dažniausiai paviršiuje) neturi ryšio su mediena, todėl mediena neturėtų būti naudojamas tose vietose, kur bus pastoviai drėgna.

Dažniausiai naudojami vandens pagrindo ir su ekologiškais dažniausiai vario biocidų konservantais. Šis impregnavimo konservantas naudojamas nuo grybų, vabzdžių ir termitų. Pritaikymas nuo terasų iki karkasinių namų.

Dar vienas paplitęs konservantas – tai boro rūgšties druskos. Šis konservantas suteikia veiksmingą apsaugą nuo vabzdžių. Šis metodas taikomas tiek paviršinio padengimo tiek slėginio impregnavimo metodais. Boro rūgšties druskos neužsifiksuoja medienos ląstelės, todėl gali savaime pasišalinti. Todėl dažniausiai tokiu metodu apdorota mediena naudojama vidaus interjero reikmėms (grindims, rėmams ir k.t.)

Todėl jei planuojate medieną naudoti lauko sąlygomis (terasos, stoginės, pavėsinės ir k.t.), ir norite, kad Jūsų statinys būtų kokybiškas ir ilgaamžis, rekomenduoja naudoti giluminiu būdu impregnuotą medieną! J

Kaip atliekamas aukšto slėgio impregnavimas galite susipažinti pasižiūrėję šį animuotą filmuką.

Impregnavimo klasė	Medienos gaminio naudojimo sąlygos	Pagrindinis biologinis veiksnys	Tipinė veikimo situacija	Pavyzdžiai
1	Medienos panaudojimo sritis virš žemės, pastoviai uždengta. Mediena laikoma pastoviai sausai. Pastovi drėgmė <18%.	Vabzdžiai	Viduje be sudrėkimo ir kondensacijos rizikos	Visi šlaitiniai stogai, išskyrus čerpių grebėstai, išskyrus pakalimų lentas prie kurių tvirtinasi lietvamzdžių sistemos. Grindų lentos, apvadai, grindjuostės ir kitiems vidaus elementams.
2	Medienos panaudojimo sritis virš žemės, pastoviai uždengta. Reta rizika sušlapti. Pastovi drėgme >20%	Grybai ir vabzdžiai	Viduje su sudrėkimo ir kondensacijos rizika	Čerpinių stogų grebėstams, Karkasinių namų rėmų konstrukcijoms, šlaitiniuose stoguose, kur didelė kondensacijos rizika, mediena plokščiuose stoguose, perdengimo sijos.
3	Medienos panaudojimo sritis virš žemės, neuždengta nuo tiesioginio vandens poveikio. Mediena dažnai veikiama vandens. Dažniausiai drėgnumas >20%.	Grybai	A – lauko sąlygomis iki drėgmę apsaugančios plėvelės – dengtas B – lauko sąlygomis iki drėgmę apsaugančios plėvelės - nedengtas	Lauko apdailai įskaitant stogo pakalimų lentas, lauko dailylentes. Tvorų elementai, tvorų lentos, terasų lentos ir turėklai, žemės ūkio paskirčiai bet ten kur nėra kontakto su dirvožemiu.
4	Kontaktas su žeme arba gėlu vandeniu. Pastoviai veikiamas vandeniu. Pastovus drėgnumas >20%	Grybai	A – Kontaktas su dirvožemiu. Mediena yra pastoviam kontakte su dirvožemiu. B – Kontaktas su gėlu vandeniu. Mediena yra pastoviam kontakte su gėlu vandeniu	Tvorų stulpai, atraminėms lentoms nuo grunto (terasų gulekšniai), žemės ūkyje kur yra tiesioginis kontaktas su žeme, stulpai, pabėgiai, vaikų žaidimo aikštelių įranga, greitkelių tvoros elementai. Vandens atitvarai, vartai.
5	Pastoviai veikiamas jūros sūraus vandens. Pastovus drėgnumas virš 20%.	Jūriniai vabzdžiai Grybai	Visi komponentai yra tiesioginiam kontakte su jūros vandeniu	Jūrinės atraminės prieplaukų ir krantinių konstrukcijos, dokų vartai, jūriniai įtvirtinimai, laivų korpusai ir pan.